KORSAKIENĖ Halina

1910-2003

Pseudonimy i kryptonimy: H; H.K; H.N.; G. K-nė; H. K-nė; h.K; k.n; n.k; Namikas Vl.; Namikas Vladas; Vl.N.

Pisarka, tłumaczka.

Urodzona 30 sierpnia 1910 we wsi Malutinka w guberni kijowskiej na Ukrainie; córka Litwinów Petrasa Nastopki, weterynarza, i Eleny Cumftaitė, nauczycielki. Z domu wyniosła znajomość języka polskiego, jako że rodzice oprócz kultury litewskiej i niemieckiej pielęgnowali również polską. W związku z pracą ojca kilkakrotnie w dzieciństwie zmieniała miejsce zamieszkania. W 1918 po rewolucji w Rosji rodzina wyjechała do Litwy. W 1921 rozpoczęła naukę w litewskim Państwowym Gimnazjum w Birżach (Państwowe Gimnazjum w Birżach), które ukończyła w 1925. W tymże roku podjęła studia lituanistyczne na Wydziale Humanistycznym Uniwersytetu Witolda Wielkiego w Kownie (Wydziale Humanistycznym Uniwersytetu Witolda Wielkiego), gdzie egzaminy państwowe zdała w 1939, a dyplom uzyskała dopiero w 1943. W 1934 wyszła za mąż za krytyka literackiego i pisarza Kostasa Korsakasa, z którym miała córkę Ingridę (ur. 1938). Jako tłumaczka zadebiutowała przekładami w czasopiśmie „Kultūra” (Kultūra) w 1932. W 1939-40 była nauczycielką w Gimnazjum dla Dorosłych w Kownie (Gimnazjum dla Dorosłych w Kownie), gdzie uczyła języka litewskiego. W 1940-41 pracowała w radiu w Kownie, przygotowując audycje literackie dla dzieci. W 1941-44 uczyła języka niemieckiego oraz języka i literatury litewskiej w Gimnazjum Petrasa Vileišisa w Poswolu (Gimnazjum Petrasa Vileišisa w Poswolu). W 1944-45 była zatrudniona w redakcji audycji literackich w Komitecie Radiowym Litwy w Wilnie (Komitet Radiowy Litwy). Od 1945 należała do Związku Pisarzy Litwy (Związek Pisarzy Litwy). Jako pisarka zadebiutowała w 1949 zbiorem opowiadań Gimtajame mieste (W rodzinnym mieście). Poczynając od lat pięćdziesiątych, zajmowała się wyłącznie pisarstwem. W 1970 otrzymała tytuł zasłużonej działaczki kultury Litewskiej SRR. Zmarła 14 marca 2003 w Wilnie; pochowana tamże na Cmentarzu Antokolskim.

Lokalizacja archiwum tłumaczki nieznana.

TWÓRCZOŚĆ PRZEKŁADOWA Z JĘZYKA POLSKIEGO

1. S. Żeromski: Ištikimoji upė. Romanas. Iš šešto originalo leidimo išvertė H. Korsakienė. Kaunas: Spaudos fondas 1936, 227 s.

Tytuł oryginału: Wierna rzeka.

OPRACOWANIA OGÓLNE (wybór)

SŁOWNIKI I BIBLIOGRAFIE

1. Literatūros ir meno metraštis 1961. Vilnius 1961. 

2. Tarybų Lietuvos rašytojai.  Vilnius 1967.

3. Lietuvių literatūros istorija. T. 2. Vilnius 1982.

4. E. DAGYTĖ, D. STRAUKAITĖ: Tarybų Lietuvos rašytojai. Biobibliografinis žodynas. Vilnius 1984. 

5. Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos. T. 1. Vilnius 1989.

6. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius 2001. 

7. R. GLINSKIS: Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 10. Vilnius 2006.

1910-2003

Pseudonimai ir kriptonimai: H; H. K; H. N.; G. K-nė; H. K-nė; h. K; k. n; n. k; Namikas Vl.; Namikas Vladas; Vl. N.

Rašytoja, vertėja.

Gimė 1910 m. rugpjūčio 30 d. Ukrainoje, Kijevo gubernijoje, Maliutinkos kaime; lietuvių Petro Nastopkos, veterinaro, ir Elenos Cumftaitės, mokytojos, duktė. Namuose išmoko lenkiškai, nes tėvai, be lietuvių ir vokiečių, domėjosi ir lenkų kultūra. Dėl tėvo darbo vaikystėje kelis kartus keitė gyvenamąją vietą. Po Rusijos revoliucijos, 1918 m., šeima išvyko į Lietuvą. 1921 m. pradėjo mokytis Biržų valstybinėje lietuvių gimnazijoje, kurią baigė 1925 m. Tais pačiais metais ėmė studijuoti lituanistiką Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, valstybinius egzaminus išlaikė 1939 m., bet diplomą gavo tik 1943 m. 1934 m. ištekėjo už literatūros kritiko ir rašytojo Kosto Korsako, pagimdė dukterį Ingridą (gim. 1938). Kaip vertėja debiutavo 1932 m. leidinyje „Kultūra“. 1939-40 m. Kauno suaugusiųjų gimnazijos mokytoja, dėstė lietuvių kalbą. 1940-41 m. dirbo Kauno radijuje, rengė literatūrines laidas vaikams. 1941-44 m. Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje dėstė vokiečių kalbą ir lietuvių literatūrą. 1944-45 m. dirbo Lietuvos radijo komitete literatūros laidų redakcijoje. Nuo 1945 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Kaip rašytoja debiutavo 1949 m. apsakymų rinkiniu Gimtajame mieste. Nuo šeštojo dešimtmečio užsiėmė tik rašymu. 1970 m. jai buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios kultūros veikėjos vardas.  Mirė 2003 m. kovo 14 d. Vilniuje; palaidota Antakalnio kapinėse.

Vertėjos archyvo saugojimo vieta nežinoma.